Registracijos žymuo

LT/2/02/1431/001

Dalintis puslapiu

Paskirties gyvūnų rūšys:

cowhorsepigdogcat

Sudėtis

1 ml tirpalo yra:
veikliosios medžiagos:
gentamicino (gentamicino sulfato) 100 mg;
pagalbinių medžiagų:
metilo parahidroksibenzoato (E218) 1 mg.

Išlauka

Galvijienai, veršienai ir subproduktams– 214 parų, pienui – 7 paros,
kiaulienai ir subproduktams – 146 paros.
Neregistruota naudoti arkliams, kurių mėsa ar pienas skirtas žmonių maistui.

Indikacijos

Galvijams, veršeliams, kiaulėms, paršeliams, katėms ir šunims, sergantiems infekcinėmis ligomis, sukeltomis gramneigiamų (E. coli, Salmonella spp., Pasteurella spp. ir Pseudomonas aeruginosa) ir gramteigiamų (beta hemolizinių streptokokų) bakterijų, kurios jautrios gentamicinui, gydyti:
– galvijams, sergantiems kolimastitu, gydyti,
– veršeliams, sergantiems kolibakterioze, salmonelioze, pasterelioze ir artritu, sukeltu E. coli ir streptokokų, gydyti,
– kiaulėms, esant naujagimių paršelių kolibakteriozei ar leptospirozei, gydyti.
– arkliams, sergantiems gentamicinui jautrių aerobinių gramneigiamų bakterijų sukeltomis arklių apatinių kvėpavimo takų infekcijomis, gydyti.

Kita informacija

  • Pakuotė

    100 ml buteliukas.

  • Vaisto forma

    Injekcinis tirpalas.

  • Naudojimo būdas ir dozės

    Galvijai, veršeliai, kiaulės, paršeliai, katės ir šunys: švirkšti į raumenis arba į veną  po 0,5–1 ml tirpalo 10 kg kūno svorio per parą (5–10 mg gentamicino 1 kg kūno svorio per parą) 3–5 dienas.

    Arkliai: švirkšti į veną. Vieną 6,6 ml vaisto dozę 100 kg kūno svorio per parą (atitinka 6,6 mg/kg kūno svorio per parą) švirkšti į veną 3–5 dienas iš eilės. Naudoti gentamiciną kumeliukams ir naujagimiams nerekomenduojama.

    Siekiant užtikrinti tinkamą vaisto dozavimą, reikia kuo tiksliau nustatyti gyvūno kūno svorį, kad būtų išvengta vaisto perdozavimo arba gydymo pernelyg maža vaisto doze. Neviršyti dozavimo režimo ribų. Kiaulėms negalima švirkšti daugiau kaip 50 mg gentamicino vienoje injekcijos vietoje.

  • Kontraindikacijos

    Negalima naudoti, kai žinoma, kad gyvūno inkstų veikla sutrikusi.
    Negalima naudoti ilgai gydžius kitais vaistais, turinčiais analogišką gentamicinui toksinį poveikį, arba aminoglikozidais.
    Negalima naudoti esant padidėjusiam jautrumui veikliajai medžiagai ar bet kuriai iš pagalbinių medžiagų.
    Neviršyti pasiūlyto dozavimo režimo ribų.
    Gydymą reikia nutraukti, atsiradus vestibulinio aparato ar klausos sutrikimams, depresijai, nefrotoksiškumo požymiams (poliurijai, padaugėjus serumo kreatinino, šlapime atsiradus baltymų, ląstelių).

  • Nepalankios reakcijos (dažnumas ir sunkumas):

    Retais atvejais galimos alerginės reakcijos. Gali veikti grįžtamai ar negrįžtamai ototoksiškai ir nefrotoksiškai.

  • Laikymo nurodymai / Tinkamumo laikas

    Laikyti žemesnėje kaip 25 ºC temperatūroje.
    Saugoti nuo šviesos.
    Veterinarinio vaisto tinkamumo laikas, nepažeidus originalios pakuotės, – 2 metai.

  • Rinkodaros teisės turėtojas:

    Dopharma Research B.V.

Specialieji įspėjimai:

Specialieji nurodymai, naudojant atskirų rūšių paskirties gyvūnams
Gentamicinas gali veikti ototoksiškai ir nefrotoksiškai. Gyvūnams, sergantiems šlapimo takų infekcinėmis ligomis, gydyti turėtų būti naudojamos mažesnės vaisto dozės, dėl kaupimosi inkstuose ir sumažėjusios ekskrecijos sergant nefritu. Į veną būtina švirkšti labai lėtai, nes priešingu atveju gali pasireikšti nervų-raumenų blokada bei raumenų silpnumas, sutrikti kvėpavimas ir sustoti širdis. Tokiu atveju į veną reikia švirkšti kalcio. Nerekomenduotina gentamicinu gydyti ilgą laiką.

Specialios atsargumo priemonės, naudojant vaistą gyvūnams
Arkliai.
Gerai žinoma, kad net terapinėmis dozėmis naudojamas gentamicinas yra nefrotoksiškas. Taip pat yra pavienių pranešimų apie gentamicino ototoksiškumo atvejus. Pagal patvirtintą dozavimo režimą naudojamo gentamicino saugumo koeficientas nenustatytas. Gentamicino saugumo koeficientas per se yra nedidelis. Todėl šis vaistas gali būti naudojamas tik įvertinus jo naudos ir rizikos santykį, kurį atsakingas veterinarijos gydytojas turi įvertinti kiekvieno arklio atveju, atsižvelgdamas į kitus galimus gydymo būdus.
Siekiant sumažinti nefrotoksiškumo pavojų, gydomi gyvūnai turi gauti pakankamai skysčių, o prireikus jiems turi būti taikoma skysčių terapija.
Primygtinai rekomenduojama gentamicinu gydomus arklius atidžiai stebėti, t. y. tikrinti inkstų veiklos rodiklius kraujyje (pvz., kreatinino ir šlapalo kiekį) ir šlapime (pvz., gama gliutamiltransferazės ir kreatinino santykį). Terapinis gentamicino koncentracijos kraujyje stebėjimas taip pat rekomenduojamas, nes žinoma, kad viršutinė ir apatinė susidariusios gentamicino koncentracijos plazmoje ribos pavienių gyvūnų kraujyje gali skirtis. Jeigu yra galimybė stebėti vaisto koncentraciją
kraujyje, tikslinė viršutinė gentamicino koncentracijos plazmoje riba turėtų būti maždaug 16–20 μg/ml.
Ypatingo atsargumo reikėtų laikytis gentamiciną naudojant kartu su kitais vaistais, kurie gali būti nefrotoksiški (pvz., vaistais, kurių sudėtyje yra nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, furozemido ir kitų aminoglikozidų).
Gentamicino saugumas kumeliukams neištirtas; žinių apie kitus gentamicino sukeliamus reiškinius kumeliukų, ypač naujagimių, inkstams taip pat nėra. Šiuo metu turimos žinios leidžia manyti, kad, palyginti su suaugusiais arkliais, kumeliukams, ypač naujagimiams kyla didesnis gentamicino sukeliamo nefrotoksiškumo pavojus. Gentamicino klirensas iš naujagimių kumeliukų inkstų yra lėtesnis, nei iš suaugusiųjų. Saugumo koeficiento naujagimiams kumeliukams nenustatyta. Todėl šio vaisto nerekomenduojama naudoti kumeliukams.
Esant galimybei, vaistas turi būti naudojamas remiantis iš gyvūno išskirtų bakterijų jautrumo tyrimų rezultatais. Gentamicinas yra siauro spektro gramneigiamas bakterijas veikianti antimikrobinė medžiaga, kuri neveikia anaerobinių bakterijų ir mikoplazmų. Gentamicinas neįsiskverbia nei į ląstelių vidų, nei į abscesus. Gentamiciną deaktyvina susidarę uždegiminio proceso produktai, mažai deguonies turinti aplinka ir žemas pH.
Neviršyti dozavimo režimo ribų. Nukrypus nuo vaisto apraše pateiktos vaisto naudojimo instrukcijos, didėja nefrotoksiškumo pavojus ir gali padidėti gentamicinui atsparių bakterijų paplitimas.
Ypatingo atsargumo reikėtų laikytis gentamiciną naudojant seniems arkliams arba arkliams, kurie karščiuoja, kuriems prasidėjusi endotoksemija, sepsis ir diagnozuota dehidratacija.

Specialios atsargumo priemonės asmenims, naudojantiems vaistą gyvūnams
Naudojant šį vaistą, reikia laikytis įprastų saugumo taisyklių.

Naudojimas vaikingumo, laktacijos ar kiaušinių dėjimo metu
Galima naudoti vaikingumo ir laktacijos metu.
Saugumas kumelingoms kumelėms neištirtas. Tačiau atlikus tyrimus su laboratoriniais gyvūnais, surinkta duomenų, kurie patvirtina toksinį vaisto poveikį vaisiaus inkstams. Naudoti tik atsakingam veterinarijos gydytojui įvertinus naudos ir rizikos santykį.

Sąveika su kitais vaistais ir kitos sąveikos formos
Prieš gydymą šiuo vaistu naudojus kitus aminoglikozidus ar kartu naudojant cefalosporinus, furozemidą ir citostatines medžiagas, didėja nefrotoksiškumo pavojus.

Nesuderinamumai
Nežinoma.

  • This field is for validation purposes and should be left unchanged.

Norėdami užsisakyti šį produktą, prašome kreiptis į jus aptarnaujantį veterinarijos specialistą. Ar jūs esate veterinarijos gydytojas? Susisiekite su klientų aptarnavimo skyriumi.