Dexa-ject® 2 mg/ml

100 ml buteliukas.

Injekcinis tirpalas.

Arkliams švirkšti į veną ar į raumenis, galvijams, kiaulėms, šunims ir katėms – į raumenis. Arkliams galima švirkšti ir į sąnarį. Būtina laikytis įprastų aseptikos reikalavimų. Norint skirti mažą vaisto kiekį (mažiau nei 1 ml), reikia naudoti tinkamai graduotą švirkštą, kad užtikrinti reikiamą vaisto dozę.
Esant uždegiminėms ar alerginėms būklėms, patartina naudoti žemiau nurodytą vaisto dozę, tačiau konkrečią vaisto dozę reikia nustatyti pagal požymių sunkumą ir jų pasireiškimo trukmę:
arkliui, galvijui, kiaulei 0,06 mg 1 kg kūno svorio (atitinkamai 1,5 ml tirpalo 50 kg),
šuniui, katei 0,1 mg 1 kg kūno svorio (atitinkamai 0,5 ml tirpalo 10 kg).
Galvijams gydyti nuo pirminės ketozės (acetonemijos), į raumenis reikia švirkšti 0,02-0,04 mg 1 kg kūno svorio (atitinka 5-10 ml vienam gyvuliui, priklausomai nuo kūno svorio ir požymių trukmės).
Atsargiai skirti džersių ir kitų Normandijos salų veislių galvijams, kad neperdozuoti. Jei klinikiniai simptomai yra pasireiškę ilgesnį laiką ar gydant atkritusius gyvulius, gali prireikti didesnių vaisto dozių.
Karvėms veršiavimuisi sukelti, norint išvengti per didelio vaisiaus ir tešmens edemos, po 260-os veršingumo dienos vieną kartą į raumenis reikia švirkšti 0,04 mg 1 kg kūno svorio (atitinkamai 10 ml vienai karvei). Karvė veršiuotis paprastai pradeda per 48–72 val.
Arkliams gydyti, sergant artritu, bursitu ar tenosinovitu, į sąnarį reikia švirkšti 1–5 ml vaisto. Nurodytas vaisto kiekis nėra aiškiai apibrėžtas ir nurodytas tik kaip rekomendacinis. Prieš švirkščiant į sąnarį ar bursą, prieš tai iš jų reikia ištraukti atitinkamą kiekį sinovinio skysčio. Būtina griežtai laikytis aseptikos taisyklių.

Negalima naudoti gyvūnams sergantiems diabetu, inkstų nepakankamumu, širdies nepakankamumu, hiperadrenokorticizmu ar osteoporoze, išskyrus skubios pagalbos atvejus. Negalima naudoti gyvūnams virusinės infekcijos viremijos stadijos metu ar esant sisteminėms mikroskopinių grybų infekcijoms. Negalima naudoti gyvūnams, esant virškinimo trakto ar akies ragenos opoms, arba sergantiems demodekoze. Negalima švirkšti į sąnarį, jei yra nustatyti lūžiai, bakterinė sąnarių infekcija ar aseptinė kaulo nekrozė. Negalima naudoti nustačius jautrumą veikliajai medžiagai, kortikosteroidams ar bet kuriai iš veterinarinio vaisto pagalbinių medžiagų.

Priešuždegimiškai veikiantys kortikosteroidai, pvz., deksametazonas, gali kelti daug šalutinių poveikių.
Jei vienkartinė didesnė dozė dažniausiai yra gerai toleruojama, tai naudojant ilgą laiką ar ilgo veikimo esterius, gali pasireikšti sunkios nepalankios reakcijos. Jei vaistą reikia naudoti ilgiau ar ilgai, būtina skirti mažiausias vaisto dozes, tiek kiek būtina simptomams kontroliuoti.
Steroidai gydymo metu gali sukelti jatrogeninį hiperadrenokorticizmą (Kušingo ligą), kurios metu ženkliai pažeidžiama riebalų, angliavandenių, baltymų ir mineralų apykaita, pvz., gali persiskirstyti kūno riebalų sankaupos, atsirasti raumenų silpnumas ar nykimas, pasireikšti osteoporozė.
Gydymo metu efektyvi vaisto dozė slopina pagumburio-kankorėžinės liaukos-antinksčių sistemą.
Nutraukus gydymą, gali pasireikšti antinksčių nepakankamumo požymiai, pereinantys į antinksčių žievės atrofiją ir dėl to gyvūnas gali nepakankamai adekvačiai reaguoti į stresines situacijas. Baigiant gydymą būtina stengtis kuo labiau sumažinti antinksčių nepakankamumo pasireiškimo pavojų (toliau žr. standartinį tekstą).
Sistemiškai naudojami kortikosteroidai gali sukelti poliuriją, polidipsiją ir polifagiją, ypač ankstyvuoju gydymo metu. Ilgai naudojami kai kurie kortikosteroidai gali sukelti natrio ir vandens užsilaikymą bei hipokalemiją. Sisteminiai kortikosteroidai gali sukelti kalcio atsidėjimą odoje (calcinosis cutis).
Kortikosteroidai gali lėtinti žaizdų gijimą, o dėl imunosupresinio poveikio gali mažėti organizmo atsparumas ar sunkėti gyvūno būklė dėl esančios infekcijos. Esant bakterinei infekcijai ir naudojant kortikosteroidus, būtina naudoti antibakterinius vaistus. Esant virusinei infekcijai, kortikosteroidai gali sunkinti ar greitinti ligos eigą.
Naudojant kortikosteroidus buvo pastebėti virškinimo trakto opėjimo atvejai, be to opėjimas gali pasunkėti kai gyvūnai vienu metu yra gydomi nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU) ar jiems yra stuburo trauma. Kortikosteroidai gali sukelti kepenų padidėjimą (hepatomegaliją) ir kepenų fermentų kiekio serume pagausėjimą Kortikosteroidai gali keisti kraujo biocheminius ir hematologinius rodiklius. Gali pasireikšti savaime praeinanti hiperglikemija.
Naudojus vaistą karvėms veršiavimuisi sukelti, dažnai gali susilaikyti nuovalos, o vėliau pasireikšti metritas ir (ar) karvės gali sunkiau apsisėklinti. Šiam tikslui naudojus deksametazoną, ypač ankstyvuoju laikotarpiu, veršeliai gali būti mažiau gyvybingi.

Negalima laikyti aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Buteliuką laikyti kartoninėje dėžutėje, kad vaistas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Veterinarinio vaisto tinkamumo laikas, nepažeidus originalios pakuotės, – 3 metai.
Tinkamumo laikas, atidarius pirminę pakuotę, – 28 d.

Dopharma Research B.V.