Kuo NVNU (Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) veikimo trukmė yra ypatinga? Kas lemia šių vaistinių medžiagų efektyvumą ir ilgą veikimo trukmę? Kodėl NVNU yra saugesni gyvūnui už kitus prieuždegiminius vaistus? Ar NVNU gali sumažinti gydymą antibiotikais? Kodėl NVNU koncentracija uždegiminiame audinyje yra žymiai didesnė nei sveikame audinyje?

Jei ir jums kyla šie ir panašūs klausimai – skaitykite toliau.

Uždegiminio proceso pradžia

Uždegiminis procesas prasideda nuo ląstelės pažeidimo. Pažeista ląstelės membrana atpalaiduoja fosfolipidus, kurie veikiami enzimo fosfolipazės virsta į arachidoninę rūgštį, kuri savo ruožtu vėliau uždegiminės kaskados metu virsta įvairiais uždegiminiais mediatoriais. Ši kaskada yra pavaizduota pirmoje iliustracijoje.

1 Iliustracija – uždegiminis procesas

Visų NVNU veikimo mechanizmas yra paremtas fermento ciklooksigenazės (COX) slopinimu. Ciklooksigenazės fermentai yra atsakingi už arachidoninės rūgšties virsmą į prostaglandiną ir tromboksaną. COX fermentai sutinkami dviejose izo-formose. Fermentas ciklooksigenazė-1 (COX-1) fiziologiškai natūraliai egzistuoja organizme ir yra atsakingas už daugelio gyvybinių organų normalų funkcionavimą, kai tuo tarpu ciklooksigenazė-2 (COX-2) organizme atsiranda tik uždegiminio proceso metu ir šis fermentas inicijuoja taip vadinamą uždegimo kaskadą.

Nesteroidinių priešuždegiminių vaistinių preparatų poveikis skirtingiems COX fermentams skiriasi priklausomai nuo veikliosios medžiagos. Vieni NVNU yra nespecifiniai – jie slopina abi ciklooksigenazes, kaip pavyzdžiui aspirinas ir ketoprofenas. COX-2 inhibitoriai, tokie kaip meloksikamas ir karprofenas, COX-2 fermentą slopina tūkstantį – du tūkstančius kartų stipriau nei COX-1, o taip pat jie yra selektyvūs COX-2 inhibitoriai, jie prie COX-2 fermento prisiriša šimtus kartų stipriau nei prie COX-1.

NVNU veikimo trukmė

Veikliosios medžiagos pusinės eliminacijos laikas įprastai apibūdina vaisto veikimo trukmę. Vis dėlto NVNU pasižymi prailgintu veikimu lyginant su jų eliminacijos pusperiodžiu. Tai būdinga dėl kelių priežasčių:
• suaktyvėjusios kraujotakos uždegiminiame audinyje
• stipraus susijungimo su kraujo plazmos baltymais
• „jonų gaudyklės“ principo.
Šie veiksniai yra paaiškinami žemiau.

Suaktyvėjusi kraujotaka uždegiminiame audinyje

Prostaglandinai, kurie pasigamina uždegiminiame audinyje, sukelia vietinę vazodilataciją. To pasekoje padidėja kraujo pritekėjimas į uždegiminį židinį, dėl to pagerėja ląstelių mainai, tame tarpe ir NVNU patekimas į uždegimo vietą.

NVNU sąveika su kraujo plazmos baltymais

NVNU stipriai jungiasi su plazmos baltymais, tokiais kaip albuminas (įprastai daugiau nei 90 procentų). Uždegiminio proceso metu kraujagyslių sienelių endotelinių ląstelių pralaidumas padidėja, dėl to iš kraujagyslių difuzijos būdu į kitus audinius paplinta plazmos baltymai susijungę su NVNU. Taip NVNU iš kraujotakos patenka išskirtinai į uždegiminius audinius.

Jonų sulaikymo (gaudyklės) mechanizmas

Sveiko audinio ekstraląstelinio skysčio pH yra aukštesnis nei intraląstelinis pH. Uždegiminiame audinyje ekstraląstelinis pH sumažėja ir tampa žemesniu už pH ląstelės viduje.
NVNU yra silpnos rūgštys ir mažindamos ekstaląstelinio audinio pH, jos keičia jonizuotų ir nejonizuotų formų pusiausvyrą. Šioje pusiausvyroje dominuos nejonizuota forma. Dėl to padidėja NVNU lipofiliškumas, o tai leidžia šioms medžiagoms lengvai difunduoti per ląstelės membranas. Kai tik šie NVNU atsiduria įprastoje viduląstelinėje terpėje, pusiausvyra vėl pakrypsta į jonizuotą formą, kad medžiagos nebesiskverbtų per ląstelės membranas. Šis procesas yra pavaizduotas 2 iliustracijoje.

Iliustracija 2 Silpnų rūgščių pusiausvyra uždegiminiame audinyje.

Pasiskirstymo laipsnis, atsirandantis dėl „jonų gaudyklės“ fenomeno, priklauso nuo uždegimo lygio – kuo stipresnis uždegimas, tuo audinio pH žemesnis, o skirtumas tarp intraląstelinio ir ekstraląstelinio pH yra didesnis.

Eliminacijos pusperiodžiai

Nepaisant fakto, kad NVNU veikimo trukmė gali nepriklausyti nuo eliminacijos pusperiodžio, šie rodikliai gali būti reikšmingi lyginant skirtingus NVNU. 1 lentelėje pateikti duomenys rodo trijų svarbių NVNU eliminacijos pusperiodžius galvijams, kiaulėms ir arkliams pagal literatūrą.

Lentelė 1 Meloksikamo, fluniksino ir ketoprofeno eliminacijos pusperiodžiai.

Gyvūnų rūšys	Eliminacijos pusperiodis
	Meloksikamas		Fluniksinas		Ketoprofenas
Galvijas	26 val. * 17.5 val. *	(sc)	4 val.	(iv)	2.5 val.	(im)
Kiaulė	2.5 val.	(im)	5 val.	(im)	2 val.	(im)
Arklys	8.5 val.	(iv)	2 val.	(iv)	1 val.	(iv)

* vaistų eliminacijos pusperiodis galvijams buvo tirtas dvejose grupėse – jauniems galvijams (26 val.) ir laktuojančioms karvėms (17,5 val.).
sc: poodinė injekcija, im: injekcija į raumenis, iv: intraveninė injekcija.

Klinikiniai duomenys

Be eliminacijos pusperiodžio, taip pat galima palyginti skirtingų NVNU veikimo trukmę atsižvelgiant į klinikinius duomenis. Pavyzdžiui, buvo atliktas tyrimas su galvijais, rodantis, kad vienkartinis gydymas meloksikamu (poodine injekcija) duoda vienodą arba geresnį klinikinį rezultatą negu gydymas fluniksinu (į veną) tris dienas iš eilės.

Dopharma savo pasiūloje turi keletą NVNU. Dopharma priešuždegiminiai vaistai registruoti Lietuvoje:

Dopharma priešuždegiminiai vaistai

Literatūros sąrašas

1. Caron, JP (2000) Non-steroidal anti-inflammatory drugs. Proceedings of the Annual Convention of the American Association of Equine Practitioners (AAEP).
2. Ellis, GA and Blake, DR (1993) Why are non-steroidal anti-inflammatory drugs so variable in their efficacy? A description of ion trapping. Annals of the Rheumatic Diseases 52, pp 241-243.
3. Friton, GM, Cajal, C. Romero, RR, Kleemann, R. (2004) Clinical efficacy of meloxicam (Metacam ®) and flunixin (Finadyine ® ) as adjuncts to antibacterial treatment of respiratory disease in cattle fattening. Berl. Münch. Tierärztl, Wschr. 117, pp 304-309.
4. Maddison, JE (2010) Insight into the clinical pharmacology of non-steroidal anti-inflammatory drugs. Journal of Veterinary Medicine, Part 135 (2), pp 54-58.