Mastitai – globali problema. Efektyvesnis mastitų gydymas naudojant meloksikamą

Galvijų mastitų gydymas yra sudėtingas, daug žinių ir lėšų reikalaujantis procesas. Kokį vaistą pasirinkti, kaip naudoti, koks kompleksinis gydymas duos papildomos naudos – visi šie klausimai lydi veterinarus kiekvieną dieną.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) dėl būdingų antipiretinių, analgetinių, priešuždegiminių ir anti-endotoksinių savybių turi didžiulę naudą kovojant su šia liga. Siekiant geriau suprasti NVNU svarbą mastitų gydyme, pastaraisias metais atlikta nemažai tyrimų. Kelis aktualius tyrimus netrukus apžvelgsime, bet  iš pradžių trumpai prisiminkime, kas jau žinoma apie mastitus.

Mastitas. Kas tai?

Mastitas apibūdinamas kaip pieno liaukos uždegimas, kuriam būdinga skirtinga etiologija, ligos sunkumas ir baigtis, priklausomai nuo aplinkos, patogeno ir užkrėsto gyvulio.

Mastitų aktualumas

Nors mastitų profilaktikai skiriamas didžiulis dėmesys, jie iki šiol išlieka pagrindine ekonominių nuostolių pieninių galvijų ūkiuose priežąstimi . Mastitai paveikia karvių gerovę, jų gydymui reikalingos papildomos lėšos, veterinarinės paslaugos, taip pat tenka pašalinti dalį produkcijos. Netiesioginiai nuostoliai siejami su sumažėjusiais primelžiamo pieno kiekiais, prastesne pieno kokybe, trumpesniu laktacijos periodu, ankstesniu užtrūkinimo laiku. Nustatyta, kad mastitai paveikia karvių reprodukciją: ilgėja intervalai tarp apsiveršiavimo ir apsisėklinimo, prastėja apsisėklinimo rodikliai ir atsiranda didesnė tikimybė embriono praradimui. Karvėms, sirgusioms mastitu, yra 1,3 – 1,5 karto didesnė tikimybė būti išbrokuotoms anksčiau nei nesirgusioms.

Mastitų etiologija

Mastito priežastis dažniausiai būna infekcinė (bakterijos, virusai, grybeliai). Kartais pasitaiko ir neinfekcinių mastitų dėl mechaninių traumų. Moderniais molekuliniais metodais nustatoma vis daugiau mastito sukelėjų – šiuo metu žinoma net apie 150 skirtingų patogenų.

Pienas yra puiki terpė mikroorganizmų dauginimuisi, todėl daugelis aplinkos mikroorganizmų, patekę į tešmenį, išlieka gyvybingi, dauginasi ir esant tinkamoms sąlygoms gali sukelti uždegimą.

Mastito sukelėjai klasifikuojami į kontaginius (užkrečiamus) ir aplinkos. Kontaginius mastitus sukelia  Streptococcus agalactiae, Staphylococcus aureus ir Mycoplasma sp. Šių sukelėjų pagrindinis ligos šaltinis – sergantys gyvuliai. Kontaginiais mastitais dažniausiai užsikrečiama per melžimo įrenginius. Siekiant išvengti šių infekcijų, po melžimo mirkomi speniai, skiriama daug dėmesio užtrūkusioms karvėms bei sergančių karvių pašalinimui iš bandos. Nustatyta, kad  viena karvė, užsikrėtusi S.aureus per tą patį melžimo aparatą gali perduoti sukelėją dar 6-8 karvėms.

Su aplinkos mastitais dažniausiai siejamos E.coli ir S.uberis bakterijos. E.coli pagrindinis šaltinis aplinkoje yra išmatos, todėl bet koks tešmens kontaktas su jomis gali būti koliforminio mastito priežastis. S.uberis, nors ir randama išmatose, dažniausiai pas karves aptinkama ant odos, ilgai išlieka  gyvybinga šiauduose, todėl visi organiniai pakratai yra dėmėsio reikalaujantis rizikos faktorius mastitams, nes juose gali daugintis įvairios bakterijos.

Užsikrėtimas E.coli ir S.uberis bakterijomis  taip pat įmanomas ir melžimo metu, ypač S.uberis, tačiau aplinkos mastitų profilaktikai svarbiausia  užtikrinti geras higienos sąlygas fermoje ir melžimo aikštelėse. Sergančių karvių brokavimas neužkirs kelio infekcijai, nes patogenas iš aplinkos nepašalinamas.

Mastito epidemiologija

Išskiriamios dvi pagrindinės mastitų formos: klinikinės, kai požymiai gerai matomi, ir subklinikinės, kada vienintelis pokytis yra padidėjęs somatinių lastelių skaičius piene. Daugelyje ūkių vyrauja subklinikiniai mastitai, jie nustatomi net iki 15 – 40 kartų dažniau nei klinikiniai. Klinikinio mastito paplitimas bandoje dažniausiai sudaro 2-5 procentus.

Mastitų forma priklauso nuo sukelėjo. Klinikinius mastitus  sukelia S. uberis,  E. coli, Klebsiella, Pseudomonas ir kitos piogeninės bakterijos, o koaguliazei neigiami stafilokokai, pvz. S.agalactia, dažniau nustatomi prie subklinikinių mastitų. Dažniausiai iš pieno izoliuojama bakterija S.aureus  gali sukelti tiek subklinikinį, tiek klinikinį mastitą.

Mastitų rizikos faktorių yra daugybė. Pradedant nuo anatominių (liaukos ketvirčių padėties, atstumo tarp spenių ir grindų), baigiant gyvulio amžiumi, veisle, laktacijos periodu, produktyvumu. Mastitų pasireiškimui įtakos turi laikymo sąlygos, šėrimas, higiena, melžimas.

Mastito patologija

Kad sukeltų pieno liaukos uždegimą, sukelėjas pirmiausia turi patekti į pieno liauką. Į pieno liauką patogenai dažniausiai patenka per spenio kanalą ir labai retais atvejais per limfinę, kraujatokos sistemas. Spenio kanalas yra kelių milimetrų ilgio, ir tik toks atstumas skiria liauką nuo aplinkoje esančių patogenų. Karvės melžimo greitis susijęs su šio kanalo diametru, o karvių selekcijai melžimo greitis yra svarbus faktorius. Platesni kanalai iš kitos pusės yra siejami su didesne rizika spontatiniam pieno tekėjimui, mastitais.

 

Patekę į pieno liauką mikroorganizmai kolonizuoja audinį, pradeda daugintis. Tiek gramteigiamų, tiek gramneigiamų bakterijų sukeltos infekcijos padidina uždegimo mediatorių (interlaukino-1 (IL-1), navikų nekrozės faktoriaus – α (TNF-α), uždegminių eikozanoidų (biologiškai aktyvūs junginiai, gaminami iš arachidono rūgšties)) koncentracijas. Šie uždegiminiai mediatoriai skatina leukocitų migraciją į tešmenį.

Esant intramaminei infekcijai, sukeltai gramneigiamų bakterijų, jų lipopolisacharidai (taip pat žinomi kaip endotoksinai)  gali sukelti karščiavimą ir ūmų uždegimą. Dėl mikrokraujagyslių ir kapiliarų endotelio pralaidumo padidėjimo pažeidžiama pieno liaukos barjero funkcija, atsiranda patinimas, skausmas ir karštis.

 

Mastito gydymas

1. Antimikrobinių preparatų naudojimas

Antimikrobinė terapija taikoma parentaliai arba intramaminiais preparatais bus sėkminga, kai antimikrobinių preparatų koncentracija sieks minimalią slopinančią koncentraciją (MIC) sukelėjui pakankamai ilgą laiko tarpą.

a) Parenterinė terapija.

Dažniausiai taikoma esant sunkiam klinikiniam mastitui. Kartais kombinuojama kartu su intramaminiais švirkšteliais. Aktualu esant invaziniams patogenams, bakterijoms, kurios formuoja abscesus (S.aureus, S.uberis), taip pat esant bakteriemijai, kuri gali būti koliforminių bakterijų sukelto klinikinio mastito pasekmė. Išskyrus S.aureus iš pieno naudinga atlikti beta-laktamazės testą, nes beta laktamazei teigiamos bakterijos dažniausiai turi atsparumą penicilinams.  Praktikoje plačiai naudojami benzilpenicilino ir streptomicino preparatai, amoksicilinas su klavulano rūgštimi, cefalosporinai, sulfadoksino ir trimetoprimo deriniai.

b) Antimikrobiniai intramaminiai švirkšteliai.

Dažniausiai naudojami esant subklinikiniams, chroniniams, lengvos formos mastitams bei užtrūkinimo laikotarpiu. Pieno liauka išmelžiama, užkrėstas spenys dezinfekuojamas ir tik tada dalinai į spenio lataką įvedus švirkštelį jis sušvirkščiamas.

 

Pagrindiniai terapijos minusai: mažas efektyvumas prieš gramneigiamas bakterijas, dėl nesterilaus sušvirkštimo galimos antrinės infekcijos, esant chroniniams uždegimams fibrino sankaupos ir absecai gali trukdyti pasiekti infekcijos židinį, o esant invaziniams sukelėjams švirkštelių veikimo laikas gali būti nepakankamas.

Praktikoje dažnai naudojami  benzilpenicilinas, streptomicinas, tetraciklinas, neomicinas, kanamicinas ir kiti antibiotikai. Svarbu įvertinti antimikrobinį jautrumą prieš preparatų naudojimą

 

2. Papildoma mastito terapija

a) Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Gydant mastitą svarbu mažinti uždegimą tešmenyje. Mastitas sukelia tešmens patinimą ir  skausmą, o tai kelia didelį diskomfortą karvei. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vien antimikrobinis gydymas nepadeda sumažinti skausmo.

Nesteroidiniai vaistai slopina ciklooksigenazių veikimą organizme, uždegimo mediatorių sintezę, todėl veikia priešuždegimiškai, antipiretiškai ir užtikrina analgeziją. Steroidai kai kurių tyrimų metu nustatyti kaip slopinantys arachidoninės rūgšties susidarymą organizme infekcijos pradžioje,tačiau svarbu atreipti dėmesį, kad steroidai sukelia imunosupresiją.

b) Oksitocinas

Dažnas melžimas kai kuriais atvejais gali pagreitinti gyjimo procesą, nes iš pieno liaukos kartu su pienu pašalinami ir mikroorganizmai. Geresniam pieno ateidimui gali būti skiriamas oksitocinas.

 

Meloksikamo panaudojimas mastitų gydyme. Tyrimų apžvalga

Dėl itin specifinio meloksikamo (NVNU) veikimo, kuris orientuotas į ciklookisigenazazės- 2 (COX-2) slopinimą, ilgo veikimo ir mažesnio pašalinio poveikio inkstams, virškinamajam traktui ir krešėjimo sistemai, pastaraisiais metais atlikta nemažai tyrimų su meloksikamu mastitų gydyme, kuriuos glaustai pateiksime čia.

1. Meloksikamo poveikis atrajojimo laikui, tešmens jautrumui ir klinikiniams požymiams.

Guelfo Universiteto tyrimų centre, Kanadoje,  karvėms dirbtinai į tešmenį suleista išgrynintų coli endotoksinų. Tada vienai grupei po oda suleista placebo, o kitai dozė meloksikamo. Tešmens jautrumas,  edema ir somatinių ląstelių skaičius vertintii 6 kartus per tyrimo laiką (3 dienos prieš endotoksinų įvedimą, iškart po įvedimo, po 3 val., po 6, 12 ir po 24val.), o atrajojimas ir kūno temperatūra fiksuota viso tyrimo metu. Nustatyta, kad grupei, gavusiai meloksikamo injekciją, nepadidėjo tešmens jautrumas, o edema tešmenyje buvo mažesnė. Tai gali būti siejama su meloksikamo poveikyje sumažėjusių uždegimo mediatorių kiekiu, sumažėjusiu periferinių nociceptorių jautrumu ir poveikiu centrinei nervų sistemai  stuburo lygyje. Meloksikamu gydytai grupei taip pat nustatyta mažesnė kūno temperatūra, tačiau meloksikamo poveikio atrojojimo laikui nepastebėta (C.E. Fitzpatrick, N. Chapinal, 2013). Ankstesniuose tyrimuose pranešama apie teigiamą poveikį atrojimui, kai preparatas suleistas į veną praėjus 4 valandoms po endotoksinų įvedimo į tešmenį (M.H., Nolan, A.M, Cripps, 2003). MacDougall 2009 metais, tyręs meloksikamo poveikį naudojant jį kartu su antibiotikais karvėms, kurioms natūraliai pasireiškė mastitas iki 200 laktacijos dienos, pastebėjo, kad šių piene somatinių ląstelių kiekiai mažesni nei gydytų tik antibiotiku parentaliai, taip pat mažesnis išbrokuotų karvių procentas.

2.  Meloksikamo nauda reprodukcijai

2016 metais 8-se Europos šalyse atliktas didelio masto bandymas, siekiant įvertinti lengvo ir vidutinio klinikinio mastito gydymo antimikrobinėmis medžiagoms (cefaleksino ir kanamicino intramaminiais švirkšteliais) ir meloksikamu poveikį apsisėklinimo rodikliams. Tyrimui atrinktos 509 karvės iš 61 bandos. Buvo nustatyta, kad karvių apsisėklinimo iš pirmo karto ir veršingų karvių iki 120 latacijos dienos rodikliai  geresni grupėje, gydytoje meloksikamu. Šio tyrimo metu taip  pat pastebėta, kad gydymas meloksikamu ir intramaminiu antiobiku žymiai pagerino gyjimą bakteriologiniu atžvilgiu lyginant su grupe, kur naudoti tik intramaminiai antibiotikų švirkšteliai (S. McDougall, E. Abbeloos, 2016)

3. Ekonominė nauda gydant meloksikamu 

Norėdami įvertinti ekonominę naudą gydant lengvą ir vidutinį klinikinį mastitą meloksikamu per pirmas 120 laktacijos dienų, mokslinininikai iš Nyderlandų, Vokietijos ir Naujosios Zelandijos, pasitelkdami ankstesnių tyrimų duomenis, sukūrė dinaminę simuliaciją dviems grupėms: karvėms gydytoms meloksikamu ir antimikrobinėmis medžiagomis, ir gydytoms tik antimikrobinėmis medžiagomis. Rezultatai parodė, kad vidutinė gydymo meloksikamu grynoji ekonominė naudos vertė siekia 42 eurus vienam klinikiniam mastito atvejui per metus. Nors karvės negydytos meloksikamu greičiau grąžintos į pieno produkciją, tačiau tai neatsvėrė sutaupytų pinigų gydant meloksikamu, kurio dėka sunaudota mažiau pašarų, sumažintas sėklinimų skaičius ir išbrokavimo procentas. Naudojant meloksikamą pastebėtos geresnės reprodukcinės savybės: trumpesnis periodas tarp apsiveršiavimo ir apsivaisinimo, taip pat tarp atskirų apsiveršiavimų, reikalingas maženis kiekis sėklinimų (M. Benić , N. Maćešić, 2018).

 

Dopharma pasiūloje esantys NVNU

Dopharma gamina trijų skirtingų koncentracijų NVNU, iš kurių du registruoti galvijams. Jų pagrindinė veiklioji medžiaga meloksikamas (Melovem 20mg/ml; Melovem 30mg/ml). Melovem 30mg/ml ypač aktualus veterinarinėje praktikoje dėl patogios dozuotės, nes 600 kg karvei leidžiama tik viena 10ml preparato injekcija.

 

 

Šaltiniai:

1. E. Fitzpatrick, N. Chapinal, C.S. Petersson-Wolfe, T.J. DeVries, D.F. Kelton, T.F. Duffield, K.E. Leslie. The effect of meloxicam on pain sensitivity, rumination time, and clinical signs in dairy cows with endotoxin-induced clinical mastitis. Journal of Dairy Science (2013), Volume 96, Issue 5, Pages 2847–2856.

2. H., Nolan, A.M, Cripps, P.J., and Fitzpatrick, J.L. Assessment and alleviation of pain in dairy cattle with clinical mastitis. Cattle Pract.(2003); Volume 11, Pages 289–293

3. McDougall, M.A. Bryan, R.M. Tiddy Treatment with the nonsteroidal antiinflammatory meloxicam on milk production, somatic cell count, probability of re-treatment, and culling of dairy cows with mild clinical mastitis. September 2009Volume 92, Issue 9, Pages 4421–4431

4. McDougall, E. Abbeloos, S. Piepers, A.S. Rao, S. Astiz, T. van Werven, J. Statham, N. Pérez-Villalobos Addition of meloxicam to the treatment of clinical mastitis improves subsequent reproductive performance Jurnal of Dairy Science (2016) Volume 99, Issue 3, Pages 2026–2042.

5. J. S. Soest, E. Abbeloos,S. McDougall, H. Hogeveen. Addition of meloxicam to the treatment of bovine clinical mastitis results in a net economic benefit to the dairy farmer Journal of Dairy Science.(2018)  Volume 101, Issue 4, Pages 3387–3397.

6. Benić , N. Maćešić , L. Cvetnić , B. Habrun , Ž.Cvetnić , R. Turk , D. Đuričić , M.Lojkić , V. Dobranić , H.Valpotić , J. Grizelj , D. Gračner , J. Grbavac , and M. Samardžija. Bovine mastitis: a persistent and evolving problem requiring novel approaches for its control – a review. Veterinarski arhive (2018) 88 (4), Pages 535-557.