Riebiųjų kepenų hemoraginis sindromas – tai metabolizmo būklė, kuri dažniausiai aptinkama pas vištas dedekles iš komercinių paukštynų. Sindromui būdingas staigus gaišimas, dėslumo sumažėjimas ir didelis riebalų kiekis kepenyse. Šiame straipsnyje pasidalinsime pagrindine informacija apie kepenų hemoraginį sindromą, taip pat apžvelgsime neseniai Kvinslando Universiteto paskelbtą informaciją.

Etiologija

Riebiųjų kepenų hemoraginio sindromo rizikos faktoriai:

• energijos perteklius;
• per didelė arba per maža temperatūra;
• intensyvus kiaušinių dėjimas (estradiolis);
• mažas kepenų fosfolipidų kiekis;
• uždegiminės reakcijos;
• ribotas vištų judėjimas.

Energijos perteklius

Energijos perteklius yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Kai kurie mokslininkai teigia, kad energijos šaltinis neturi reikšmės, tačiau daugelis mano, kad racionai, kuriuose yra daug angliavandenių, labiau išprovokuoja hemoraginį sindromą, nei racionai, į kuriuos įtraukta daug riebalų.

Keliama hipotezė, kad šeriant paukščius pašarais, kuriuose yra daug angliavandenių ir mažai riebalų, kepenyse vyksta didelė de novo riebiųjų rūgščių sintezė.  Šios sintezės metu iš angliavandenių susidaro riebiosios rūgštys, kurios vėliau gali būti paverčiamos trigliceridais ar kitais lipidais.  Racionai su didesne riebalų koncentracija sumažina de novo riebalų rūgščių sintezės poreikį.

Hemoraginis sindromas labiau pastebimas nutukusioms vištoms nei vištoms, kurių kūno svoris normalus ar mažas. Nežinia, ar tai galima paaiškinti energijos suvartojimo pertekliumi, ar tai daro tiesioginę įtaką.

 

Temperatūra

Aukšta temperatūra yra gerai žinomas rizikos faktorius. Hemoraginis sindromas dažniau pasireiškia vasaros laikotarpiu, tačiau šalti orai taip pat gali būti pavojingi lauke laikomoms vištoms. Įrodyta, kad karščio stresas turi įtakos lipidų metabolizmui, bet dažnesnis hemoraginio sindromo pasireiškimas esant karštam arba šaltam orui nėra iki galo aiškus.  Kiti su karščiu siejami pokyčiai – esant aukštai temperatūrai sumažėja energijos poreikis bei paukščių judrumas, o tai yra vienas iš rizikos veiksnių.

 

Kiaušinių dėjimo pikas (estradiolis)

Aukštu produktyvumu pasižyminčios vištos atsiduria hemoraginio sindromo rizikos grupėje dėslumo piko metu, kada svarbus vaidmuo tenka estradioliui (estrogenui). Vištos, kurioms pasireiškia hemoraginis sindromas turi didesnes estradiolio koncentracijas. Šis ryšys buvo patvirtintas, suleidus estradiolio – vištoms tai išprovokavo hemoraginį sindromą, ypač toms, kurios turėjo neribotą pašaro kiekį. Estradiolis skatina riebalų kaupimą kepenyse, kad pakaktų riebalų kiaušinio trynio gamybai.

Paveikslėlis iš Shini (2014) parodo gydymo estrogenais kartu su ribotu pašaro vartojimu (ERF) arba ad libitum pašarų suvartojimu (EAL).

Kepenų fosfolipidai

Fosfolipidų kiekis kepenyse yra susijęs riebiųjų kepenų hemoraginiu sindromu: sveikų vištų fosfolipidų koncentracija yra didesnė nei sergančių. Fosfopilidai pasižymi lipotropiniu poveikiu, todėl yra svarbūs kepenų lipidų mobilizavimui iš kepenų. Taip pat, fosfolipidai yra ląstelių membranų sudėtyje, kur jie reguliuoja membranų vientisumą ir poringumą, apsaugo ląsteles.

 

Uždegiminės reakcijos

Shini ir jo tyrimo grupė nustatė, kad uždegiminis atsakas prisideda prie vištų, kurioms būdinga riebalų infiltracija kepenyse (steatozė, ) hemoraginio sindromo patogenezės. Tyrimo grupėje vištos, sergančios hemoraginių sindromu, turėjo didesnę fibrinogeno ir leukocitų (heterofilų ir limfocitų) koncentraciją nei kontrolinės grupės. Taip pat IL-1β ir IL-6 mRNR kiekiai buvo didesni sergančiųjų grupėje. Yra žinoma, kad šie citokinai dalyvauja suaktyvinant ir skatinant leukocitų infiltraciją į pažeistas vietas.

Tiriamoms vištoms  hemoraginį sindromą sukėlė estrogenai ir LPS (lipopolisaharidai). LPS yra gramneigiamų bakterijų, kurios buvo naudojamos imuniniam atsakui sukelti, išorinės membranos komponentai.

Eksperimento metu paaiškėjo, kad LPS buvo priežastis, dėl kurios iš paprastos steatozės išsivystė hemoraginis sindromas. Komercinėmis sąlygomis uždegiminę reakciją, sukeliančią šį perėjimą, gali sukelti kiti veiksniai, įskaitant mitybos ir aplinkos veiksnius. Mūsų žiniomis, dar nėra nė vieno tyrėjo, tyrusio priešuždegiminių veterinarinių vaistų poveikį riebiųjų kepenų hemoraginiam sindromui.

 

Ribotas vištų judėjimas

Dėl riboto vištų judėjimo hemoraginis sindromas dažniau pasireiškia vištoms, laikomoms narvuose.

 

Mikotoksinai

Kurį laiką mikotoksinai buvo laikyti galimu kepenų hemoraginio sindromo rizikos faktoriumi, bet dėl to kyla daug klausimų. Kas tikrai žinoma, kad aflatoksinai gali išprovokuoti kitus kepenų pažeidimus.

 

Ligos pradžia

Nors suriebėjusių kepenų hemoraginis sindromas dažniausiai pasireiškia kiaušinių dėjimo piku, patologiniai pakitimai prasideda žymiai anksčiau. Pirmi pokyčiai kepenyse gali būti pastebėti jau nuo lytinės brandos pradžios, kada padidėja padidėja lipidų ir proteinų sintezė svarbi kiaušinių trynių formavimuisi.  Iš kitos pusės, jokių klinikinių požymių tokioje ankstyvoje stadijoje nepasireiškia. Labiausiai pastebimi pokyčiai pasireiškia dėslumo piko metu arba po jo tikėtina sukelti aukšti

 

Paukščių jautrumas

Kodėl paukščiai tokie jautrūs? Tai gali būti paaiškinta skirtumais tarp žinduolių ir paukščių.

1. Paukščių limfinė sistema prastai išsivysčiusi. Todėl riebiosios rūgštys yra išskiriamos tiesiai į portalinę kraujo sistemą kaip labai mažo tankio lipoproteinai (VLDL, portomikronai). Visi šie portomikronai patenka į kepenis, susidaro riebalų sankaupos kepenyse.
2. Balti paukščių adipocitai pasižymi ribota lipogeneze, todėl labiau apkraunamos kepenys.
3. Kiaušinių trynių susiformavimui svarbi de nova riebalų sintezė kepenyse. nes kiaušidėse nenaudojmi portomikronai. Intensyvi trynio lipoproteinų sintezė kepenyse vyksta greičiau nei jų mobilizacija, todėl padidėja kepenų dydis ir lipidų kiekis. Be to, kiaušidžių folikuluose labai mažo tankio lipoproteinų klirensas nėra toks greitas kaip kepenyse, todėl padidėja cirkuliuojančių trigliceridų kiekis.

 

Požymiai

Bandoms, kuriose pasireiškia suriebėjusių kepenų hemoraginis sindromas, dažnai būdingas staigus gaišimo padidėjimas, nepaisant gero dėslumo procento. Gaišimas būdingas vištoms, kurios yra visiškai subrendusios. Gaišimas paprastai būna 3–5%, tačiau pasitaiko ir didesnių gaišimų. Paukščiai, kurie randami negyvi, gali būti blyškūs, tačiau paprastai jokių kitų klinikinių požymių neaptinkama.

Kai kuriais atvejais gaišimas gali pasireikšti kartu su dėslumo sumažėjimu.

Esant gyvoms vištoms, sunku atskirt isindromo paveiktas nuo sveikų vištų, nors kai kurioms būna blyškios skiauterės.

 

Patologija

Atliekant paukščių skrodimus, pilvo ertmėje dažnai aptinkami dideli kraujo krešuliai, atsiradę iš kepenų. Kiti galimi kepenų pakitimai:

• hepatomegalija
• riebalų sankaupos. Paprastai riebaluose gali būti 50–60%, bet iki 70% sausosios medžiagos;
• kitokios spalvos kepenys: geltonos, blyškios arba pilkšvos;
• kepenų audinio trapumas;
• mažos hematomos kepenų parenchimoje tiek negyvų, tiek gyvų ir, atrodytų, sveikų paukščių. Ankstesni kraujavimai dažnai būna kepenų skilties kraštuose.

Didelis riebalų kiekis yra ne tik kepenyse, bet ir pilvo ertmėje aplink vidaus organus. Kiaušidės dažnai būna aktyvios, bent jau ankstyvose hemoraginio sindromo stadijose. Kai sindromas užsitęsia, kiaušidžių aktyvumas gali sumažėti arba išnykti.

Atsistatant kepenų parenchimai susidaro fibrozės. Tai galima pastebėti vištoms, atsigavusioms nuo hemoraginio sindromo. Dėl fibrozės, gali būti klinikinių požymių pasikartojant lengviems FLHS epizodams bei kaupiantis fibroziniam audiniui kepenyse.

Kaip dėl riebalų sankaupų kepenyse atsiranda staigios hemoragijos? Manoma, kad perteklinis riebalų kiekis pakenkia kepenų sandarai, todėl susilpnėja retikulinė struktūra ir kraujagyslės. Kitas pasiūlytas mechanizmas yra hepatocitų nekrozės židiniai, dėl kurių pažeidžiamos kraujagyslės. Per didelė lipidų nesočiųjų riebiųjų rūgščių peroksidacija kepenyse gali užgožti ląstelių atstatymo mechanizmus ir pažeisti audinius.

Diagnozė

Diagnozuoti šią ligą, be klinikinių požymių ir patologijos, yra sudėtinga. Deja, diagnostinių tyrimų nėra. Dėl to, kad sunku atpažinti FLSH ir nėra diagnostinių tyrimų, sindromas dažnai nepastebimas.

 

Profilaktika

Kaip minėjome pirmoje dalyje, suriebėjusių kepenų hemoraginis sindromas yra susijęs su daug rizikos veiksnių. Pagrindinis profilkatikos tikslas – išvengti šių rizikos faktorių.

 

Fosfolipidai ir cholinas

Fosfolipidai yra struktūriniai lipidai, taip pat struktūriniai ląstelių komponentai. Lecitinas yra pagrindinis fosfolipidas, kuris įtrauktas į lipoproteinų ir mikrosominių membranų struktūrą. Lecitinas taip pat naudojamas formuojantis labai mažo tankio lipoproteinams, svarbus transportuojant riebalus iš kepenų į kitus audinius. Esant lecitino trūkumui padidėja riebalų kaupimasis kepenyse bei sumažėja riebalų kiekis kiaušinio trynyje.

Viena iš lecitino sudėtinių dalių yra cholinas. Cholinas svarbus įsisavinant ir mobilizuojant kepenyse esančius trigliceridus ir vadinamas lipotropiniu faktoriu.

Skiriant cholino papildus padidėja labai mažo tankio lipoproteinų kiekiai serume bei sumažėja riebalų kepenyse, pilvo ertmėje ir širdyje. Dėl šių cholino savybių jis naudojamas riebalų kaupimosi hepatocituose (,,suriebėjusios kepenys”) prevencijai.

Cholino poreikis padidėja skiriant pašarus su dideliu kiekiu riebalų. Cholino skyrimas taip pat gali būti naudingas esant karščio stresui, nes riebalų kaupimasis ypač padidėja eant aukštoms temperatūroms.

Dėl sindromo sukeliamų pasekmių svarbu reaguoti kuo greičiau. Cholino papildus dėl šios priežasties rekomenduojama skirti su geriamuoju vandeniu.

 

Dopharma savo pasiūloje turi pašarų papildą su cholinu Heparenol. Šio prepearato sudėtyje taip pat yra betaino, metionino, lizino, sorbitolio ir augalų ekstraktų. Kadangi Heparenol yra skystis, jis ypač tinkamas naudoti su geriamuoju vandeniu. Daugiau apie produktą – spauskite čia. 

Literatūra

1. Alagawany, M., El-Hindawy, M. Attia, A., Farag, M., Abd El-Hack, M. (2015) Influence of dietary choline levels on growth performance and carcass characteristics of growing Japanese quail. Advances in animal and veterinary science 3(2): 109-115.

2. Barroeta, A.C., Baucells, M.D., Blanco Pérez, A., Calsamiglia, S., Casals, R., Cepero Briz, R., Davin, R., Gonzalez, G., Hernandez, J.M., Isabel, B., Lopez Bote, C., Rey, I.A., Rodriguez, M., Sanz, J., Soto-Salanova, M.F., Weber, G. (2012) Optimum vitamin nutrition – In the production of quality animal foods.

3. Crespo, R. (2020) Fatty liver hemorrhagic syndrome in poultry. https://www.merckvetmanual.com/poultry/fatty-liver-hemorrhagic-syndrome/fatty-liver-hemorrhagic-syndrome-in-poultry?query=fatty%20liver Consulted February 5^th

4. Crespo, R., Shivaprasad, H.L. (2008) Developmental, metabolic, and other noninfectious disorders. Chapter 30 in Diseases of Poultry, 12^th edition, Edited by Saif, Y.M.

5. Dong, X.F., Zhai, Q.H., Tong, J.M. (2019) Dietary choline supplementation regulated lipid profiles of egg yolk, blood, and liver and improved hepatic redox status in laying hens. Poultry science 98: 3304-3312.

6. Gilman, G.G. e.a. (1990) Choline. In: The pharmaceutical basis of therapeutics, p 1542-1544.

7. Griffith, M., Olinde, A.J., Schexnailder, R., Davenport, R.F., McKnight, W.F. (1969) Effect of choline, methionine and vitamin B12 on liver fat, egg production and egg weight in hens. Poultry science 48(6): 2160–2172.

8. Hossain, M.E., Das, G.B. (2014) Effects of supplemental choline on deposition of cardiac, hepatic and abdominal fat in broiler. Bangladesh journal of animal science 43(2): 118-122.

9. Howard, J.L. (1986) Vitamins in food animal nutrition. Current Veterinary Therapy, Food Animal Practice 290.

10. Igwe, I.R., Okonkwo, C.J., Uzoukwu, U.G., Onyenegecha, C.O. (2015) The effect of choline chloride on the performance of broiler chickens. Annual research & review in biology 8(3).

11. Kahn, C.M. (2005) The Merck Veterinary Manual 9^th Chapter Poultry – Fatty liver syndrome page 2226-2227.

12. Khosravinia, H., Chethen, P.S., Umakantha, B., Nourmohammadi, R. (2015) Effects of lipotropic products on productive performance, liver lipid and enzymes activity in broiler chickens. Poultry science journal 3(2): 113-120.

13. Kpodo, K.R. (2015) Dietary supplementation of choline and betaine in heat-stressed broilers. Thesis for the master of science degree at the University of Tennessee, Knoxville.

14. Krishnan Rajalekshmy, P. (2010) Effects of dietary choline, folic acid and vitamin B12 on laying hen performance, egg components and egg phospholipid composition. Theses and dissertations in animal science. 21.

15. March, B.E. (1981) Choline supplementation of layer diets containing soybean meal or rapeseed meal as protein supplement. Poultry science 60: 818-823.

16. Mendoca, C.X., Guerra, E.M., de Oliveira, C.A. (1989) Suplementação de colina para poedeiras comerciais Hisex Brown e hisex White. Deposição de gordura hepática e níveis de lipídeos plasmáticos. Revista da faculdade de medicina veterinaria e zootecnia da universidade de Sao Paolo 26(1): 93-103.

17. Ramo Rao, S.V., Sunder, G.S., Reddy, M.R., Praharaj, N.K., Raju, M.V., Panda, A.K. (2001) Performance of broiler chicken in early life on methionine deficient feed with added choline and betaine. British poultry science 42(3): 362-367.

18. Saeed, M., Alagawany, M., Asif Arain, M., El-Hack, M.E.A., Dhama, K. (2017) Beneficial impacts of choline in animal and human with special reference to its role against fatty liver syndrome. Journal of experimental biology and agricultural sciences 5(5): 589-598.

19. Schexnailder, R., Griffith, M. (1973) Liver fat and egg production of laying hens as influenced by choline and other nutrients. Poultry science 52: 1188-1194.

20. Shini, S. (2014) Fatty liver haemorrhagic syndrome in laying hens: field and experimental investigations. A thesis submitted for the degree of Doctor of Philosophy at The University of Queensland.

21. Shini, S., Shini, A., Bryden, W.L. (2019a) Unravelling fatty liver haemorrhagic syndrome: 1. Oestrogen and inflammation. Avian pathology 49(1): 87-98.

22. Shini, S., Shini, A., Bryden, W.L. (2019b) Unravelling fatty liver haemorrhagic syndrome: 2. Inflammation and pathophysiology. Avian pathology 49(2): 131-143.

23. The poultry site – fatty liver haemorrhagic syndrome. 06-05-2020. https://thepoultrysite.com/articles/fatty-liver-haemorrhagic-syndrome

24. Trott, K.A., Giannitti, F., Rimoldi, G., Hill, A., Woods, L., Barr, B., Anderson, M., Mete, A. (2014) Fatty liver hemorrhagic syndrome in the backyard chicken: a retrospective histopathological case series. Veterinary pathology 51(4): 787-795.

25. Whitehead, C.C. (1979) Nutritional and metabolic aspects of fatty liver disease in poultry. The veterinary quarterly 1(3): 150-157.

26. Workel, H.A., Keller, T., Reeve, A., Lauwaerts, A. (2002) Choline – the rediscovered vitamin for poultry. The poultry site. https://thepoultrysite.com/articles/choline-the-rediscovered-vitamin-for-poultry