Efektyvesnis mastitų gydymas

Mastitai – globali problema. Efektyvesnis mastitų gydymas naudojant meloksikamą

Galvijų mastitų gydymas yra sudėtingas, daug žinių ir lėšų reikalaujantis procesas. Kokį vaistą pasirinkti, kaip naudoti, koks kompleksinis gydymas duos papildomos naudos – visi šie klausimai lydi veterinarus kiekvieną dieną.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) dėl būdingų antipiretinių, analgetinių, priešuždegiminių ir anti-endotoksinių savybių turi didžiulę naudą kovojant su šia liga. Siekiant geriau suprasti NVNU svarbą mastitų gydyme, pastaraisias metais atlikta nemažai tyrimų. Kelis aktualius tyrimus netrukus apžvelgsime, bet  iš pradžių trumpai prisiminkime, kas jau žinoma apie mastitus.

Mastitas. Kas tai?

Mastitas apibūdinamas kaip pieno liaukos uždegimas, kuriam būdinga skirtinga etiologija, ligos sunkumas ir baigtis, priklausomai nuo aplinkos, patogeno ir užkrėsto gyvulio.

Mastitų aktualumas

Nors mastitų profilaktikai skiriamas didžiulis dėmesys, jie iki šiol išlieka pagrindine ekonominių nuostolių pieninių galvijų ūkiuose priežąstimi . Mastitai paveikia karvių gerovę, jų gydymui reikalingos papildomos lėšos, veterinarinės paslaugos, taip pat tenka pašalinti dalį produkcijos. Netiesioginiai nuostoliai siejami su sumažėjusiais primelžiamo pieno kiekiais, prastesne pieno kokybe, trumpesniu laktacijos periodu, ankstesniu užtrūkinimo laiku. Nustatyta, kad mastitai paveikia karvių reprodukciją: ilgėja intervalai tarp apsiveršiavimo ir apsisėklinimo, prastėja apsisėklinimo rodikliai ir atsiranda didesnė tikimybė embriono praradimui. Karvėms, sirgusioms mastitu, yra 1,3 – 1,5 karto didesnė tikimybė būti išbrokuotoms anksčiau nei nesirgusioms.

Mastitų etiologija

Mastito priežastis dažniausiai būna infekcinė (bakterijos, virusai, grybeliai). Kartais pasitaiko ir neinfekcinių mastitų dėl mechaninių traumų. Moderniais molekuliniais metodais nustatoma vis daugiau mastito sukelėjų – šiuo metu žinoma net apie 150 skirtingų patogenų.

Pienas yra puiki terpė mikroorganizmų dauginimuisi, todėl daugelis aplinkos mikroorganizmų, patekę į tešmenį, išlieka gyvybingi, dauginasi ir esant tinkamoms sąlygoms gali sukelti uždegimą.

Mastito sukelėjai klasifikuojami į kontaginius (užkrečiamus) ir aplinkos. Kontaginius mastitus sukelia  Streptococcus agalactiae, Staphylococcus aureus ir Mycoplasma sp. Šių sukelėjų pagrindinis ligos šaltinis – sergantys gyvuliai. Kontaginiais mastitais dažniausiai užsikrečiama per melžimo įrenginius. Siekiant išvengti šių infekcijų, po melžimo mirkomi speniai, skiriama daug dėmesio užtrūkusioms karvėms bei sergančių karvių pašalinimui iš bandos. Nustatyta, kad  viena karvė, užsikrėtusi S.aureus per tą patį melžimo aparatą gali perduoti sukelėją dar 6-8 karvėms.

Su aplinkos mastitais dažniausiai siejamos E.coli ir S.uberis bakterijos. E.coli pagrindinis šaltinis aplinkoje yra išmatos, todėl bet koks tešmens kontaktas su jomis gali būti koliforminio mastito priežastis. S.uberis, nors ir randama išmatose, dažniausiai pas karves aptinkama ant odos, ilgai išlieka  gyvybinga šiauduose, todėl visi organiniai pakratai yra dėmėsio reikalaujantis rizikos faktorius mastitams, nes juose gali daugintis įvairios bakterijos.

Užsikrėtimas E.coli ir S.uberis bakterijomis  taip pat įmanomas ir melžimo metu, ypač S.uberis, tačiau aplinkos mastitų profilaktikai svarbiausia  užtikrinti geras higienos sąlygas fermoje ir melžimo aikštelėse. Sergančių karvių brokavimas neužkirs kelio infekcijai, nes patogenas iš aplinkos nepašalinamas.

Mastito epidemiologija

Išskiriamios dvi pagrindinės mastitų formos: klinikinės, kai požymiai gerai matomi, ir subklinikinės, kada vienintelis pokytis yra padidėjęs somatinių lastelių skaičius piene. Daugelyje ūkių vyrauja subklinikiniai mastitai, jie nustatomi net iki 15 – 40 kartų dažniau nei klinikiniai. Klinikinio mastito paplitimas bandoje dažniausiai sudaro 2-5 procentus.

Mastitų forma priklauso nuo sukelėjo. Klinikinius mastitus  sukelia S. uberis,  E. coli, Klebsiella, Pseudomonas ir kitos piogeninės bakterijos, o koaguliazei neigiami stafilokokai, pvz. S.agalactia, dažniau nustatomi prie subklinikinių mastitų. Dažniausiai iš pieno izoliuojama bakterija S.aureus  gali sukelti tiek subklinikinį, tiek klinikinį mastitą.

Mastitų rizikos faktorių yra daugybė. Pradedant nuo anatominių (liaukos ketvirčių padėties, atstumo tarp spenių ir grindų), baigiant gyvulio amžiumi, veisle, laktacijos periodu, produktyvumu. Mastitų pasireiškimui įtakos turi laikymo sąlygos, šėrimas, higiena, melžimas.

Mastito patologija

Kad sukeltų pieno liaukos uždegimą, sukelėjas pirmiausia turi patekti į pieno liauką. Į pieno liauką patogenai dažniausiai patenka per spenio kanalą ir labai retais atvejais per limfinę, kraujatokos sistemas. Spenio kanalas yra kelių milimetrų ilgio, ir tik toks atstumas skiria liauką nuo aplinkoje esančių patogenų. Karvės melžimo greitis susijęs su šio kanalo diametru, o karvių selekcijai melžimo greitis yra svarbus faktorius. Platesni kanalai iš kitos pusės yra siejami su didesne rizika spontatiniam pieno tekėjimui, mastitais.

 

Patekę į pieno liauką mikroorganizmai kolonizuoja audinį, pradeda daugintis. Tiek gramteigiamų, tiek gramneigiamų bakterijų sukeltos infekcijos padidina uždegimo mediatorių (interlaukino-1 (IL-1), navikų nekrozės faktoriaus – α (TNF-α), uždegminių eikozanoidų (biologiškai aktyvūs junginiai, gaminami iš arachidono rūgšties)) koncentracijas. Šie uždegiminiai mediatoriai skatina leukocitų migraciją į tešmenį.

Esant intramaminei infekcijai, sukeltai gramneigiamų bakterijų, jų lipopolisacharidai (taip pat žinomi kaip endotoksinai)  gali sukelti karščiavimą ir ūmų uždegimą. Dėl mikrokraujagyslių ir kapiliarų endotelio pralaidumo padidėjimo pažeidžiama pieno liaukos barjero funkcija, atsiranda patinimas, skausmas ir karštis.

 

Mastito gydymas

1. Antimikrobinių preparatų naudojimas

Antimikrobinė terapija taikoma parentaliai arba intramaminiais preparatais bus sėkminga, kai antimikrobinių preparatų koncentracija sieks minimalią slopinančią koncentraciją (MIC) sukelėjui pakankamai ilgą laiko tarpą.

a) Parenterinė terapija.

Dažniausiai taikoma esant sunkiam klinikiniam mastitui. Kartais kombinuojama kartu su intramaminiais švirkšteliais. Aktualu esant invaziniams patogenams, bakterijoms, kurios formuoja abscesus (S.aureus, S.uberis), taip pat esant bakteriemijai, kuri gali būti koliforminių bakterijų sukelto klinikinio mastito pasekmė. Išskyrus S.aureus iš pieno naudinga atlikti beta-laktamazės testą, nes beta laktamazei teigiamos bakterijos dažniausiai turi atsparumą penicilinams.  Praktikoje plačiai naudojami benzilpenicilino ir streptomicino preparatai, amoksicilinas su klavulano rūgštimi, cefalosporinai, sulfadoksino ir trimetoprimo deriniai.

b) Antimikrobiniai intramaminiai švirkšteliai.

Dažniausiai naudojami esant subklinikiniams, chroniniams, lengvos formos mastitams bei užtrūkinimo laikotarpiu. Pieno liauka išmelžiama, užkrėstas spenys dezinfekuojamas ir tik tada dalinai į spenio lataką įvedus švirkštelį jis sušvirkščiamas.

 

Pagrindiniai terapijos minusai: mažas efektyvumas prieš gramneigiamas bakterijas, dėl nesterilaus sušvirkštimo galimos antrinės infekcijos, esant chroniniams uždegimams fibrino sankaupos ir absecai gali trukdyti pasiekti infekcijos židinį, o esant invaziniams sukelėjams švirkštelių veikimo laikas gali būti nepakankamas.

Praktikoje dažnai naudojami  benzilpenicilinas, streptomicinas, tetraciklinas, neomicinas, kanamicinas ir kiti antibiotikai. Svarbu įvertinti antimikrobinį jautrumą prieš preparatų naudojimą

 

2. Papildoma mastito terapija

a) Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Gydant mastitą svarbu mažinti uždegimą tešmenyje. Mastitas sukelia tešmens patinimą ir  skausmą, o tai kelia didelį diskomfortą karvei. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vien antimikrobinis gydymas nepadeda sumažinti skausmo.

Nesteroidiniai vaistai slopina ciklooksigenazių veikimą organizme, uždegimo mediatorių sintezę, todėl veikia priešuždegimiškai, antipiretiškai ir užtikrina analgeziją. Steroidai kai kurių tyrimų metu nustatyti kaip slopinantys arachidoninės rūgšties susidarymą organizme infekcijos pradžioje,tačiau svarbu atreipti dėmesį, kad steroidai sukelia imunosupresiją.

b) Oksitocinas

Dažnas melžimas kai kuriais atvejais gali pagreitinti gyjimo procesą, nes iš pieno liaukos kartu su pienu pašalinami ir mikroorganizmai. Geresniam pieno ateidimui gali būti skiriamas oksitocinas.

 

Meloksikamo panaudojimas mastitų gydyme. Tyrimų apžvalga

Dėl itin specifinio meloksikamo (NVNU) veikimo, kuris orientuotas į ciklookisigenazazės- 2 (COX-2) slopinimą, ilgo veikimo ir mažesnio pašalinio poveikio inkstams, virškinamajam traktui ir krešėjimo sistemai, pastaraisiais metais atlikta nemažai tyrimų su meloksikamu mastitų gydyme, kuriuos glaustai pateiksime čia.

1. Meloksikamo poveikis atrajojimo laikui, tešmens jautrumui ir klinikiniams požymiams.

Guelfo Universiteto tyrimų centre, Kanadoje,  karvėms dirbtinai į tešmenį suleista išgrynintų coli endotoksinų. Tada vienai grupei po oda suleista placebo, o kitai dozė meloksikamo. Tešmens jautrumas,  edema ir somatinių ląstelių skaičius vertintii 6 kartus per tyrimo laiką (3 dienos prieš endotoksinų įvedimą, iškart po įvedimo, po 3 val., po 6, 12 ir po 24val.), o atrajojimas ir kūno temperatūra fiksuota viso tyrimo metu. Nustatyta, kad grupei, gavusiai meloksikamo injekciją, nepadidėjo tešmens jautrumas, o edema tešmenyje buvo mažesnė. Tai gali būti siejama su meloksikamo poveikyje sumažėjusių uždegimo mediatorių kiekiu, sumažėjusiu periferinių nociceptorių jautrumu ir poveikiu centrinei nervų sistemai  stuburo lygyje. Meloksikamu gydytai grupei taip pat nustatyta mažesnė kūno temperatūra, tačiau meloksikamo poveikio atrojojimo laikui nepastebėta (C.E. Fitzpatrick, N. Chapinal, 2013). Ankstesniuose tyrimuose pranešama apie teigiamą poveikį atrojimui, kai preparatas suleistas į veną praėjus 4 valandoms po endotoksinų įvedimo į tešmenį (M.H., Nolan, A.M, Cripps, 2003). MacDougall 2009 metais, tyręs meloksikamo poveikį naudojant jį kartu su antibiotikais karvėms, kurioms natūraliai pasireiškė mastitas iki 200 laktacijos dienos, pastebėjo, kad šių piene somatinių ląstelių kiekiai mažesni nei gydytų tik antibiotiku parentaliai, taip pat mažesnis išbrokuotų karvių procentas.

2.  Meloksikamo nauda reprodukcijai

2016 metais 8-se Europos šalyse atliktas didelio masto bandymas, siekiant įvertinti lengvo ir vidutinio klinikinio mastito gydymo antimikrobinėmis medžiagoms (cefaleksino ir kanamicino intramaminiais švirkšteliais) ir meloksikamu poveikį apsisėklinimo rodikliams. Tyrimui atrinktos 509 karvės iš 61 bandos. Buvo nustatyta, kad karvių apsisėklinimo iš pirmo karto ir veršingų karvių iki 120 latacijos dienos rodikliai  geresni grupėje, gydytoje meloksikamu. Šio tyrimo metu taip  pat pastebėta, kad gydymas meloksikamu ir intramaminiu antiobiku žymiai pagerino gyjimą bakteriologiniu atžvilgiu lyginant su grupe, kur naudoti tik intramaminiai antibiotikų švirkšteliai (S. McDougall, E. Abbeloos, 2016)

3. Ekonominė nauda gydant meloksikamu 

Norėdami įvertinti ekonominę naudą gydant lengvą ir vidutinį klinikinį mastitą meloksikamu per pirmas 120 laktacijos dienų, mokslinininikai iš Nyderlandų, Vokietijos ir Naujosios Zelandijos, pasitelkdami ankstesnių tyrimų duomenis, sukūrė dinaminę simuliaciją dviems grupėms: karvėms gydytoms meloksikamu ir antimikrobinėmis medžiagomis, ir gydytoms tik antimikrobinėmis medžiagomis. Rezultatai parodė, kad vidutinė gydymo meloksikamu grynoji ekonominė naudos vertė siekia 42 eurus vienam klinikiniam mastito atvejui per metus. Nors karvės negydytos meloksikamu greičiau grąžintos į pieno produkciją, tačiau tai neatsvėrė sutaupytų pinigų gydant meloksikamu, kurio dėka sunaudota mažiau pašarų, sumažintas sėklinimų skaičius ir išbrokavimo procentas. Naudojant meloksikamą pastebėtos geresnės reprodukcinės savybės: trumpesnis periodas tarp apsiveršiavimo ir apsivaisinimo, taip pat tarp atskirų apsiveršiavimų, reikalingas maženis kiekis sėklinimų (M. Benić , N. Maćešić, 2018).

 

Dopharma pasiūloje esantys NVNU

Dopharma gamina trijų skirtingų koncentracijų NVNU, iš kurių du registruoti galvijams. Jų pagrindinė veiklioji medžiaga meloksikamas (Melovem 20mg/ml; Melovem 30mg/ml). Melovem 30mg/ml ypač aktualus veterinarinėje praktikoje dėl patogios dozuotės, nes 600 kg karvei leidžiama tik viena 10ml preparato injekcija.

 

 

Šaltiniai:

1. E. Fitzpatrick, N. Chapinal, C.S. Petersson-Wolfe, T.J. DeVries, D.F. Kelton, T.F. Duffield, K.E. Leslie. The effect of meloxicam on pain sensitivity, rumination time, and clinical signs in dairy cows with endotoxin-induced clinical mastitis. Journal of Dairy Science (2013), Volume 96, Issue 5, Pages 2847–2856.

2. H., Nolan, A.M, Cripps, P.J., and Fitzpatrick, J.L. Assessment and alleviation of pain in dairy cattle with clinical mastitis. Cattle Pract.(2003); Volume 11, Pages 289–293

3. McDougall, M.A. Bryan, R.M. Tiddy Treatment with the nonsteroidal antiinflammatory meloxicam on milk production, somatic cell count, probability of re-treatment, and culling of dairy cows with mild clinical mastitis. September 2009Volume 92, Issue 9, Pages 4421–4431

4. McDougall, E. Abbeloos, S. Piepers, A.S. Rao, S. Astiz, T. van Werven, J. Statham, N. Pérez-Villalobos Addition of meloxicam to the treatment of clinical mastitis improves subsequent reproductive performance Jurnal of Dairy Science (2016) Volume 99, Issue 3, Pages 2026–2042.

5. J. S. Soest, E. Abbeloos,S. McDougall, H. Hogeveen. Addition of meloxicam to the treatment of bovine clinical mastitis results in a net economic benefit to the dairy farmer Journal of Dairy Science.(2018)  Volume 101, Issue 4, Pages 3387–3397.

6. Benić , N. Maćešić , L. Cvetnić , B. Habrun , Ž.Cvetnić , R. Turk , D. Đuričić , M.Lojkić , V. Dobranić , H.Valpotić , J. Grizelj , D. Gračner , J. Grbavac , and M. Samardžija. Bovine mastitis: a persistent and evolving problem requiring novel approaches for its control – a review. Veterinarski arhive (2018) 88 (4), Pages 535-557.

Išlaukos periodas, kas jį gali nulemti?

Visiems veterinariniams vaistiniams produktams, kurie skirti produkcijos gyvūnams, yra numatytas išlaukos periodas. Vis dėlto tai yra labiau patarimas nei griežtas laikotarpis, nuo kurio neįmanoma nukrypti. Todėl naudinga išsiaiškinti, kas gali nulemti išlaukos nuokrypius. Taip pat, pateiksime porą pavyzdžių, kurie paaiškins, kodėl praktikoje svarbu turėti supratimą apie išlaukos periodą.

Kas yra išlaukos periodas?

Išlauka yra laikotarpis, kuris turi praeiti nutraukus gydymą, kad būtų išvengta vaistų likučių gyvūniniuose produktuose. Svarbu, kad jie neviršytų maksimaliai leistinos vaistų likučių ribos (angl. Maximum Residue Limit (MRL)).

Rekomenduojama išlauka yra nustatoma pagal veterinarinio vaisto naudojimą, atsižvelgiant į vaistui registracijos metu nustatytas normas ir vaisto reakcijas sveiko gyvūno organizme.  Rekomenduojama išlauka yra minimali. Veterinarai paskirdami vaistą atitinkamai gali nurodyti prailginti jo išlaukos periodą, jei tai yra būtina.

Kurie veiksniai turi įtakos išlaukos periodui?

Yra keletas veiksnių, kurie gali nulemti išlaukos periodą.

Ligos

Tam tikros ligos gali sulėtinti vaisto eliminacijos rodiklį. Šiuo atveju rizikos veiksniams priskiriamos kepenų ir inkstų ligos. Jos gali pavėlinti eliminaciją, taip prailgindamos išlaukos periodą.

Vaistų deriniai

Veterinarinių vaistų  farmakokinetiką gali nulemti ir prieš tai gyvūnui skirti vaistai, taip pat ir vaistų deriniai arba vėliau paskirti preparatai. Vaisto eliminacija dažniausia pailgėja tada, kai tuo pačiu metu skirtų vaistų pasišalinimas vyksta tuo pačiu keliu.

Gydymo pakartojimas

Kai gydymas yra kartojamas staiga arba pratęsiamas iškart po pirmojo gydymo trukmės, veikliosios vaisto medžiagos gali susikaupti organizme.

Geriamojo vandens parūgštinimas

Geriamojo vandens rūgštinimas yra taikomas norint pagerinti vaisto tirpumą ir stabilumą. Tačiau tai taip pat gali padidinti biologinį vaisto įsisavinimą taip prailginant išlaukos periodą. Tuomet, kai veterinarinis produktas savo sudėtyje jau turi citrinų ar kitos rūgšties, už išlaukos periodo nustatymus yra atsakingas vaisto gamintojas.

Geriamo vandens sistemų užterštumas

Vaistų likučiai gali prilipti prie teršalų geriamo vandens sistemose. Kai po gydymo yra į sistemas paleidžiamos rūgštys, šie likučiai gali ištirpti. Tai reiškia, kad gyvūnai gali gauti vaisto veikliųjų medžiagų net ir nutraukus gydymą.

Nevisiškai ištuštintos vandens talpos

Kai fermoje yra naudojamos vandens talpos, yra svarbu kad jos būtų visiškai išvalytos prieš vėl paleidžiant vandenį. Tai apsaugo nuo produkto ištirpinimo kartu su švariu vandeniu ir vaisto tiekimo gyvūnams ilgą laiką.

Kaskados principas ir vaistų naudojimas neatsižvelgiant į nurodymus etiketėje (angl. off label use)

Kai pagal kaskada įdiegti veterinariniai vaistiniai produktai yra naudojami gyvūnų, nenurodytų vaisto registracijoje, gydymui, yra privaloma išlaikyti nors 7 dienų išlauką pienui ir kiaušiniams ir 28 dienų mėsai. Kai veterinariniai gydomieji preparatai yra naudojami skirtingai indikacijai, tačiau registracijoje nurodytoms gyvūnų rūšims, oficialiai nėra reikalaujama laikytis kitokių išlaukos periodų. Tačiau skirtinga indikacija gali įtakoti išlaukos periodą pakeičiant vaisto eliminacijos rodiklius. Tokiais atvejais rekomenduojama prailginti išlaukos periodą.

Veterinariniai produktai turėtų būti skiriami pagal vaisto charakteristikas. Kai reikia koreguoti veterinarinio vaisto dozę ar reikia jį suduoti skirtingu nei nurodyta metodu pagal Geros Veterinarinės Praktikos reikalavimu, gali tekti nukrypti nuo vaisto registracijos metu nustatytų nurodymų. Šiais atvejais taip pat gali tekti nustatyti kitą išlaukos periodą. Tai reikėtų atlikti remiantis tyrimais, kuriais buvo nustatyta vaisto farmakokinetika (atitinkamai – indikacijos ir dozės poveikis).

Praktiniai pavyzdžiai

Žemiau galite rasti du pavyzdžius, kurie apibūdina išlaukos reikšmę kasdienėje praktikoje.

Geriamojo vandens rūgštinimas

Rūgštys dažnai yra skiriamos veterinarinių vaistų tirpumo ir stabilumo savybių pagerinimui, pvz. doksiciklinui. Dopharmos Doxylin® 50% WSP sudėtyje jau yra citrinų rūgšties, todėl, esant normalioms sąlygoms, papildomai rūgšties dėti nebereikia. Tačiau, kai yra naudojami kiti doksiciklino produktai, dažniausiai yra būtina naudoti citrinos rūgštį papildomai kaip vandens pH korektorių.

Kai kurios rūgštys yra naudojamos praktikoje ir vienos, kaip pvz. vitaminas C.

Ruošiant pradinį tirpalą su citrinos rūgštimi ar naudojant rūgštį atskirai – gali prailgėti išlaukos periodas. Kai rūgštys yra naudojamos kartu su antibiotikais, biologinis antibiotiko įsisavinimas gali pailgėti. Kai rūgštys yra naudojamos po gydymo antibiotikais, jos gali ištirpinti vandens sistemose užsilikusius vaistų likučius. To pasekoje gyvūnai vėl turės sąlytį su vaistu. Vaistų likučiai priklauso nuo jų kiekio geriamąjame vandenyje ir nuo iki skerdiminio periodo.

Belzilpenicilinai ir Delvotest

Kai benzilpenicilino likučių piene nustatymui yra naudojamas Delvotest‘as, kartais yra aptinkami vaistų likučiai nepaisant, kad būdavo laikomasi išlaukos rekomendacijų. Tai gali būti paaiškinama klaidingais teigiamais rezultatais. Žemiau pateikiami trys veiksniai, kurie lemia klaidingus rezultatus naudojant Delvotest.

Aptikimo lygis

Benzilpenicilinui maksimalus leistinas likučių kiekis piene yra 4 μg/kg (4 ppb (angl. ppb – dalelių vienetų milijarde.). Delvotest aptikimo lygmuo yra žemiau šios ribos. Benzilpenicilinas Delvotest‘u gali būti aptinkamas net ir 1 ppb lygmenyje, kas sudaro tik vieną ketvirtadalį DLK (didžiausio leistino kiekio).

Geriamo vandens užterštumas

Dopharma laboratorijos tyrimų mokslininkai įrodė, kad Delvotest‘as parodė likučius net ir tuose mėginiuose, kuriuose visai nebuvo antibiotikų. Šie klaidingi rezultatai buvo nulemti užterštumo. Nepaisant visų atsargumo priemonių (naujų medžiagų naudojimas, švari darbo aplinka, t.t.), užterštumas lėmė klaidingai teigiamus rezultatus. Tai įvyko net laboratorinėmis sąlygomis. Todėl galima daryti išvadą, kad Delvotest yra labai jautrus užterštumui.

Natūralūs inhibitoriai

Delvotest‘o aprašyme teigiama, kad piene natūraliai yra keletas inhibitorių, tokių kaip laktoferinas ir lizocimas. Šios molekulės taip pat gali nulemti klaidingai teigiamus testo rezultatus.

Tai, kad Delvotest‘as būtų jautrus piene likusiems dezinfekavimo priemonių likučiams. Viena iš tokių priemonių, naudojamų tešmens dezinfekcijai po melžimo, buvo tirta ir mūsų laboratorijoje.

Delvotest‘o veikimo principas yra paremtas kokybiniais rodikliais, todėl yra neįmanoma tiksliai pateikti kiekybinius benzilpenicilino likučių piene įvertinimus,  siekiant nustatyti, ar tai viršija DLK normas. Delvotest‘as yra ypatingai jautrus testas, todėl jį atliekant, turėtų būti imamasi visų įmanomų priemonių, kad mėginiai būtų apsaugoti nuo išorinio užterštumo.

Kai Delvotest‘as parodo teigiamą rezultatą, rekomenduojama atlikti pakartotinį patvirtinamąjį testą. Pienas gali būti pakaitintas (keletą minučių 80˚C temperatūroje) siekiant neutralizuoti visus įmanomus teršalus. Tiriamasis pienas taip pat gali būti sumaišomas su pienu iš bendros talpos (santykiu 1:3) sumažinant testo jautrumą DLK normoms.

Delvotest‘as yra vienas dažniausiai naudojamų testų, bet rinkoje taip pat yra ir daugiau panašių testų. Dopharma neatliko tyrimų su kitais testais. Tačiau, atkreipiant dėmesį į kai kurių kitų testų charakteristikas, galima tikėtis panašių problemų kaip ir su Delvotest. Daugumos testų jautrumas yra žemiau DLK ribų, o tai reiškia, kad galite tikėtis teigiamų testo rezultatų, nepaisant, kad antibiotiko likučiai yra žemiau DLK.

Literatūros šaltiniai

  • Huyghebaert, A. (2006), Advies 42-2006 (Wetenschappelijk Comité van het Federaal Agentschap voor de Veiligheid van de Voedselketen, Brussel).
  • Dutch legislation: Wet dieren, Besluit diergeneesmiddelen en Regeling diergeneesmiddelen.
  • European legislation: Directive 2001/82 and Regulation EEG nr 37/2010.
  • Reference picture: Different kinds of meat, eggs and two bottles of milk — Image by ©Imagemore Co., Ltd./Corbis

NVNU veikimo trukmė

Kuo NVNU (Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) veikimo trukmė yra ypatinga? Kas lemia šių vaistinių medžiagų efektyvumą ir ilgą veikimo trukmę? Kodėl NVNU yra saugesni gyvūnui už kitus prieuždegiminius vaistus? Ar NVNU gali sumažinti gydymą antibiotikais? Kodėl NVNU koncentracija uždegiminiame audinyje yra žymiai didesnė nei sveikame audinyje?

Jei ir jums kyla šie ir panašūs klausimai – skaitykite toliau.

Uždegiminio proceso pradžia

Uždegiminis procesas prasideda nuo ląstelės pažeidimo. Pažeista ląstelės membrana atpalaiduoja fosfolipidus, kurie veikiami enzimo fosfolipazės virsta į arachidoninę rūgštį, kuri savo ruožtu vėliau uždegiminės kaskados metu virsta įvairiais uždegiminiais mediatoriais. Ši kaskada yra pavaizduota pirmoje iliustracijoje.

1 Iliustracija – uždegiminis procesas

Visų NVNU veikimo mechanizmas yra paremtas fermento ciklooksigenazės (COX) slopinimu. Ciklooksigenazės fermentai yra atsakingi už arachidoninės rūgšties virsmą į prostaglandiną ir tromboksaną. COX fermentai sutinkami dviejose izo-formose. Fermentas ciklooksigenazė-1 (COX-1) fiziologiškai natūraliai egzistuoja organizme ir yra atsakingas už daugelio gyvybinių organų normalų funkcionavimą, kai tuo tarpu ciklooksigenazė-2 (COX-2) organizme atsiranda tik uždegiminio proceso metu ir šis fermentas inicijuoja taip vadinamą uždegimo kaskadą.

Nesteroidinių priešuždegiminių vaistinių preparatų poveikis skirtingiems COX fermentams skiriasi priklausomai nuo veikliosios medžiagos. Vieni NVNU yra nespecifiniai – jie slopina abi ciklooksigenazes, kaip pavyzdžiui aspirinas ir ketoprofenas. COX-2 inhibitoriai, tokie kaip meloksikamas ir karprofenas, COX-2 fermentą slopina tūkstantį – du tūkstančius kartų stipriau nei COX-1, o taip pat jie yra selektyvūs COX-2 inhibitoriai, jie prie COX-2 fermento prisiriša šimtus kartų stipriau nei prie COX-1.

NVNU veikimo trukmė

Veikliosios medžiagos pusinės eliminacijos laikas įprastai apibūdina vaisto veikimo trukmę. Vis dėlto NVNU pasižymi prailgintu veikimu lyginant su jų eliminacijos pusperiodžiu. Tai būdinga dėl kelių priežasčių:
• suaktyvėjusios kraujotakos uždegiminiame audinyje
• stipraus susijungimo su kraujo plazmos baltymais
• „jonų gaudyklės“ principo.
Šie veiksniai yra paaiškinami žemiau.

Suaktyvėjusi kraujotaka uždegiminiame audinyje

Prostaglandinai, kurie pasigamina uždegiminiame audinyje, sukelia vietinę vazodilataciją. To pasekoje padidėja kraujo pritekėjimas į uždegiminį židinį, dėl to pagerėja ląstelių mainai, tame tarpe ir NVNU patekimas į uždegimo vietą.

NVNU sąveika su kraujo plazmos baltymais

NVNU stipriai jungiasi su plazmos baltymais, tokiais kaip albuminas (įprastai daugiau nei 90 procentų). Uždegiminio proceso metu kraujagyslių sienelių endotelinių ląstelių pralaidumas padidėja, dėl to iš kraujagyslių difuzijos būdu į kitus audinius paplinta plazmos baltymai susijungę su NVNU. Taip NVNU iš kraujotakos patenka išskirtinai į uždegiminius audinius.

Jonų sulaikymo (gaudyklės) mechanizmas

Sveiko audinio ekstraląstelinio skysčio pH yra aukštesnis nei intraląstelinis pH. Uždegiminiame audinyje ekstraląstelinis pH sumažėja ir tampa žemesniu už pH ląstelės viduje.
NVNU yra silpnos rūgštys ir mažindamos ekstaląstelinio audinio pH, jos keičia jonizuotų ir nejonizuotų formų pusiausvyrą. Šioje pusiausvyroje dominuos nejonizuota forma. Dėl to padidėja NVNU lipofiliškumas, o tai leidžia šioms medžiagoms lengvai difunduoti per ląstelės membranas. Kai tik šie NVNU atsiduria įprastoje viduląstelinėje terpėje, pusiausvyra vėl pakrypsta į jonizuotą formą, kad medžiagos nebesiskverbtų per ląstelės membranas. Šis procesas yra pavaizduotas 2 iliustracijoje.

Iliustracija 2 Silpnų rūgščių pusiausvyra uždegiminiame audinyje.

Pasiskirstymo laipsnis, atsirandantis dėl „jonų gaudyklės“ fenomeno, priklauso nuo uždegimo lygio – kuo stipresnis uždegimas, tuo audinio pH žemesnis, o skirtumas tarp intraląstelinio ir ekstraląstelinio pH yra didesnis.

Eliminacijos pusperiodžiai

Nepaisant fakto, kad NVNU veikimo trukmė gali nepriklausyti nuo eliminacijos pusperiodžio, šie rodikliai gali būti reikšmingi lyginant skirtingus NVNU. 1 lentelėje pateikti duomenys rodo trijų svarbių NVNU eliminacijos pusperiodžius galvijams, kiaulėms ir arkliams pagal literatūrą.

Lentelė 1 Meloksikamo, fluniksino ir ketoprofeno eliminacijos pusperiodžiai.

Gyvūnų rūšys Eliminacijos pusperiodis
Meloksikamas Fluniksinas Ketoprofenas
Galvijas 26 val. *
17.5 val. *
(sc) 4 val. (iv) 2.5 val. (im)
Kiaulė 2.5 val. (im) 5 val. (im) 2 val. (im)
Arklys 8.5 val. (iv) 2 val. (iv) 1 val. (iv)

* vaistų eliminacijos pusperiodis galvijams buvo tirtas dvejose grupėse – jauniems galvijams (26 val.) ir laktuojančioms karvėms (17,5 val.).
sc: poodinė injekcija, im: injekcija į raumenis, iv: intraveninė injekcija.

Klinikiniai duomenys

Be eliminacijos pusperiodžio, taip pat galima palyginti skirtingų NVNU veikimo trukmę atsižvelgiant į klinikinius duomenis. Pavyzdžiui, buvo atliktas tyrimas su galvijais, rodantis, kad vienkartinis gydymas meloksikamu (poodine injekcija) duoda vienodą arba geresnį klinikinį rezultatą negu gydymas fluniksinu (į veną) tris dienas iš eilės.

Dopharma savo pasiūloje turi keletą NVNU. Dopharma priešuždegiminiai vaistai registruoti Lietuvoje:

Dopharma priešuždegiminiai vaistai

Literatūros sąrašas

1. Caron, JP (2000) Non-steroidal anti-inflammatory drugs. Proceedings of the Annual Convention of the American Association of Equine Practitioners (AAEP).
2. Ellis, GA and Blake, DR (1993) Why are non-steroidal anti-inflammatory drugs so variable in their efficacy? A description of ion trapping. Annals of the Rheumatic Diseases 52, pp 241-243.
3. Friton, GM, Cajal, C. Romero, RR, Kleemann, R. (2004) Clinical efficacy of meloxicam (Metacam ®) and flunixin (Finadyine ® ) as adjuncts to antibacterial treatment of respiratory disease in cattle fattening. Berl. Münch. Tierärztl, Wschr. 117, pp 304-309.
4. Maddison, JE (2010) Insight into the clinical pharmacology of non-steroidal anti-inflammatory drugs. Journal of Veterinary Medicine, Part 135 (2), pp 54-58.

Diagnostika ir autogeninės vakcinos

Veterinarijos gydytojui yra svarbu atlikti tikslią diagnostiką ir kokybiškai užtikrinti ligų prevenciją. Svarbų vaidmenį ligų prevencijoje atlieka vakcinacija. Tačiau nevisada yra galimybių taikyti komercinę vakciną, o taip pat tam tikrais atvejais jos netgi yra neefektyvios. Tokiu metu veterinarijos specialistas yra priverstas imtis alternatyvių priemonių, pvz. fermoje įdiegti autogenines vakcinas. Autogeninės vakcinos kuriamos pagal individualius užsakymus, kai iš pažeistų sergančio gyvūno audinių yra išskiriamas ligos sukėlėjas. Tokia vakcina naudojama tos pačios fermos gyvulių prevencijai. Autogeninių vakcinų efektyvumo sekmė labiausiai priklauso nuo diagnostinių tyrimų kokybės.

2017 metų rugsėjį, Dopharma ir RIPAC-LABOR susivienijo, kad kuo daugiau žmonių iš skirtingų valstybių galėtų pasinaudoti diagnostikos paslaugomis ir fermose įdiegti autogenines vakcinas. RIPAC-LABOR specializuojasi autogeninių vakcinų kūrime ir gamyboje. Dopharmos tarptautinės žinios ir patirtis užtikrins, kad kuo daugiau klientų pasinaudotų RIPAC-LABOR paslaugomis. Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie šio susijungimo naudą ir galimybes, veterinarai gali susisiekti su Dopharma (arba su Dopharma atstovu savo šalyje).

Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie šį kompanijų susijungimą, veterinarai gali susisiekti su “Dopharma” arba susisiekti su “Dopharma” atstovu savo šalyje.

Dopharma dozių vaistų skaičiuoklė

Veterinarui ar ūkininkui yra svarbu teisingai apskaičiuoti vaisto dozę prieš pradedant gydymą. Pristatant Dopharma 2.0 buvo atnaujinta ir dozių skaičiuoklė. Pirmiausia sukūrėme skaičiuoklės versiją anglų kalba. Tuomet pakeitėme formatą ir patobulinome technines charakteristikas.

Dozių skaičiuoklė gali būti naudojama apskaičiuojant vaistų dozę penimoms kiaulėms, broileriams ir veršeliams. Šios skaičiuoklės ypatybė yra tai, kad jūs galite pasirinkti Dopharma vaistą pagal pateiktą firminių pavadinimų sąrašą. Pasirinkus vaistinį preparatą, ekrane pasirodys dozuotės ir gydymo trukmė pagal vaisto charakteristikas.

Kas patobulėjo naujoje Dopharma skaičiuoklėje?

  • Kai jūs atliekate skaičiavimus, jums yra pateikiamos rekomendacijos pagal vidutinį vandens ir pašaro suvartojimą. Žinoma, šiuos skaičius galima reguliuoti. Tokiu būdu galite nustatyti tikslią dozę netgi tuomet, kai dėl ligos išgeriama mažiau vandens arba priešingai – išgeriama daugiau dėl aukštos aplinkos temperatūros.
  • Šiuo atveju, skaičiuojant dozę broileriams, skaičiuoklė prisitaiko prie greito priesvorio. Kai pasirenkate paukščio kūno svorį pirmą gydymo dieną, skaičiuoklė automatiškai parenka svorį kitoms gydymo dienoms.
  • Veršelių gydymo trukmė yra įtraukta į dozės skaičiuoklę.
  • Be to, dozė vienam litrui vandens ar tonai pašaro, visas reikalingas produkto kiekis ir kiekis vienai dienai taip pat bus matomi.
  • Baigus apskaičiavimus, jūs galite sau arba kitam asmeniui rezultatus nusiųsti el.paštu. Žinutėje bus nurodomas galutinis dozės apskaičiavimo rezultatas ir visos reikšmės, suvestos, rezultatui gauti. Prieš siunčiant el.laišką jūs taip galite įtraukti papildomą žinutę.

 

Skaičiuoklę rasite paspaudę ant nuorodos: www.dosagecalculator.dopharma.com.

Džiaugsimės, jei kreipsitės į mus esant pasiūlymams ar klausimams susijusiems su Dopharma dozių skaičiuokle.